piškėti

piškėti: piškė́ti, pìška, -ė́jo 1. žr. pyškėti 2: Langai ėmė piškė́ti nuo ugnies J. Kad tvoros piška, kirvučius meta šaltis J. Užejo tokie šalčiai, ka pradėm ir toros pìška Vvr. Sausi medžiai pìška Krš. | prk.: Pìška trata muno galvelė – mirsu Krš. 2. intr. prk. smarkiai reikštis (apie speigą, karštį): Aple speigą sako, kad yr tratąs, traškąs arba pìškąs Varn. Pūga nustojusi, bet speigas piškąs Žem. Nėr pìškanti pagada (nėra sausos kaitros), šiaip šienauti gal Grg. \ piškėti; supiškėti

Игры ⚽ Поможем написать реферат

pisak — pȋsak m <G ska, N mn sci/pȉskovi, G písākā/pȉskōvā> DEFINICIJA 1. dio muzičkog instrumenta, ob. u obliku cjevčice, u kojem se stvara zvuk 2. a. visoko, oštro, prodorno oglašavanje (zmije itd.) b. tanak, piskav zvuk, otegnut zvuk što ga kao… … Hrvatski jezični portal
piškinti — pìškinti ( yti), ina, ino 1. žr. pyškinti 1: Pìškina su botagu J. Pìškinti rankas J. Žaibai tankiai, maž be paliovos, spigino, griaustinė piškino Žem. 2. žr. pyškinti 3: Pìškinau pìškinau į varnas, bet nė viena nekrito Pln. Ėmė pìškyti, nėr … Dictionary of the Lithuanian Language
supiškėti — supiškėti, sùpiška, ėjo intr. sudegti: Par vieną valkatą visi būtumiam supiškėję Krš. piškėti; supiškėti … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias